Titulinis puslapis
Programa
Bendroji programa
Tikslai
Ištakos
Vertybės
Veiklos principai
Veiksmų programa
Esama padėtis
Finansai ir mokesčiai
Pramonė
Energetika
Privatizacija
Vidaus ir užsienio prekyba
Ryšiai ir informatika
Smulkus ir vidutinis verslas
Transportas
Užsienio ir nacionalinė saugumo politika
Teisėtvarka ir teisinės sistemos reforma
Žemės ūkis
Savivalda
Sveikatos ir socialinė politika
Švietimo ir mokslo politika
Socialdemokratija Lietuvoje
Vadovai
Arvydas Akstinavičius
Programa Mažeikiams
Štabas
Diskusija
Kontaktai
Puslapių struktūra

Vertybės

Socialdemokratija -2000-ieji vadovaujasi pagrindinėmis laisvės, teisingumo, solidarumo vertybėmis. Socialdemokratija - 2000-ieji kelia kiekvieno individo pagrindinius asmenybės principus aukščiau partinių nutarimų.

Žmogaus laisvė- pamatinė vertybė. Laisvės nėra ten, kur neįmanomas individo pasirinkimas. Tik tas, kas turi materialinę ir dvasinę nepriklausomybę, gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, vystyti savo sugebėjimus, gali veikti ir išreikšti save. Žmogaus laisvė nesuderinama su diktatūra ir totalitarizmu. Vienintelis kelias kurti laisvą žmonių visuomenę - demokratijos kelias. Žmogus yra pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė. Visi žmonės gimsta laisvi ir turi lygias teises. Nė vienas žmogus negali būti laikomas vertesniu už kitą.

Teisingumopamatas yra vienodai suprantamas kiekvieno žmogaus orumas. Teisingumas reikalauja vienodų laisvių ir lygybės prieš įstatymą, lygių galimybių dalyvauti visuomenės politinėje ir socialinėje raidoje, bei lygių galimybių į socialinę apsaugą. Socialinis teisingumas reikalauja vyrų ir moterų lygybės, teisingesnio pajamų, turto ir valdžios paskirstymo, o kartu ir lygių galimybių siekti išsilavinimo, mokytis ir kurti kultūrą. Lygios galimybės gyvenime nereiškia lygiavos ir suvienodinimo, tai visų pirma yra galimybės kiekvienam ugdyti savo individualius polinkius ir sugebėjimus.

Praeityje socialinio teisingumo skatinimas dažnai būdavo painiojamas su rezultato vienodinimu. Todėl buvo ignoruojama būtinybė atlyginti už pastangas ir atsakomybę, socialinė demokratija buvo siejama su vienodumu ir vidutinybe, o ne su kūrybingumo, įvairovės ir meistriškumo šlovinimu. Darbus apsunkino kaip niekad didelių kaštų našta.

Teisingumas - teisė į lygias galimybes gyvenime - turi būti užtikrinamas valstybės. Anksčiau priemonės siekti socialinio teisingumo buvo sutapatinamos su kaip niekad didelėmis valstybinėmis išlaidomis, nežiūrint, kokius rezultatus jos duoda, ir kaip mokesčiai, būtini toms išlaidoms finansuoti, neigiamai veikia konkurencingumą, užimtumą ar gyvenimo lygį. Normalios visuomenės paslaugos gyvybiškai svarbios, bet socialinė sąžinė negali būti matuojama valstybinių išlaidų matu. Tikrasis visuomenės išbandymas - kaip veiksmingai šios išlaidos naudojamos, ir kaip jos sudaro sąlygas žmonėms padėti sau patiems.

Solidarumasyra būdas silpnesniesiems kartu siekti savo teisių įgyvendinimo. Žmonių visuomenė neįmanoma be solidarumo. Mes kartu galime gyventi kaip civilizuotos, laisvos ir lygios asmenybės tik tuomet, jeigu vienas kitam padėsime siekdami laisvės ir teisingumo.. Solidarumo principu rėmėsi darbininkų klasė kovoje už laisvę ir lygybę.

Tenka pripažinti, jog praeityje tikėjimas, kad valstybė turėtų atitaisyti žalingas rinkos klaidas, pernelyg dažnai lėmė neproporcingai plačiai ištiestą valdžios ranką ir ją lydinčią biurokratiją. Buvo iškreipta individo ir kolektyvo pusiausvyra. Svarbiausiomis buvo laikomos visuotinės socialinės garantijos, o tokios piliečiams svarbios vertybės, kaip asmeniniai pasiekimai ir sėkmė, verslininkiškos iniciatyvos dvasia, individo atsakomybė ir bendruomenės dvasia, dažnai buvo nuvertinamos. Pernelyg dažnai teisės buvo iškeltos aukščiau už atsakomybes, tuo tarpu kiekvieno žmogaus atsakomybė savo šeimai, aplinkiniams žmonėms, visuomenei negali būti užkrauta valstybei. Jei pamirštama abipusių prievolių sąvoka, smunka bendruomenės dvasia, pritrūksta atsakomybės aplinkiniams žmonėms, auga nusikalstamumas ir vandalizmas, o teisinė sistema nebegali su tuo susidoroti.

Šiandien solidarūs esame tada, kada visais būdais padedame pakliuvusiems į bėdą. Jie, silpnesnieji, turi būti užtikrinti, kad gaus paramą. Būsimosios kartos, kurių gyvenimo sąlygas lemia dabartiniai mūsų sprendimai, turi teisę į mūsų solidarumą Solidarumo pamatas yra žmonių ir bendruomenės tarpusavio priklausomybė. Solidarumas ir prievarta nesuderinami.. Solidarumas yra būtinas, kad sukurtume platesnes galimybes individo saviraiškai. Tik bendros pastangos, o ne egoistinis individualizmas, užtikrina ir sudaro sąlygas asmens sprendimams. Laisvė, teisingumas, solidarumas ir tolerancija tik tuomet atskleidžia savo prasmę, kuomet jie vienas kitą papildo, paaiškina ir apriboja. Socialdemokratijos uždavinys yra įgyvendinti šias vertybes realiame gyvenime, siekiant gerovės visuomenei ir kiekvienam jos nariui.

Moderni visuomenė ir šiuolaikinė socialdemokratija

Socialdemokratai valdo beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Socialdemokratija vėl pripažįstama - nes, išlaikydama tradicines vertybes, pradėjo patikimai atnaujinti savo idėjas ir modernizuoti savo programas. Ji vėl pripažįstama, nes gina ne tik socialinį teisingumą, bet ir ekonominį dinamiškumą, neatsiejamus kūrybiškumo bei novatoriškumo ryšius. Šio požiūrio ženklas - Naujasis centras Vokietijoje ir Trečiasis kelias Jungtinėje Karalystėje. Dauguma žmonių seniai atsisakė kairiųjų ir dešiniųjų dogmomis grindžiamo požiūrio į pasaulį. Mes turime surasti bendrą kalbą su šiais žmonėmis. Svarbiausias mūsų uždavinys - suderinti esminius mūsų vertybes, kuriomis vadovaujasi pasaulio socialdemokratai ir kurios juos vienija, su šiandienos ir rytdienos siekiais ir pokyčiais.

Naujojo centro ir Trečiojo kelio politika nukreipta į rūpesčius tų žmonių, kurie gyvena ir tvarkosi sparčiai besikeičiančiose visuomenėse, t.y. ir nugalėtojų, ir pralaimėjusiųjų. Šiame naujai besikuriančiame pasaulyje žmonės nori tokių politikų, kurie spręstų problemas, neturėdami išankstinių nuostatų, tačiau kurie laikytųsi savo vertybių ir principų ir ieškotų praktinių problemų sprendimų, remdamiesi sąžininga, gerai suręsta ir pragmatiška politika. Žmonės, kasdieniniame gyvenime turintys rodyti iniciatyvą ir gebėjimą prisiderinti, ekonominių ir socialinių pokyčių akivaizdoje to paties tikisi ir iš savo valdžios ir politikų. Reikia stiprinti visuomenės solidarumą, visuomenės grupių partnerystę bei bendrą sutarimą dėl pokyčių ir pertvarkos.

Be stiprių profesinių sąjungų nėra demokratijos. Profesinės sąjungos turėtų dalyvauti visuose socialiniuose ir politiniuose procesuose, kurie daro įtaką dirbančiųjų interesams. Manome, kad profesinės sąjungos turi teisę dalyvauti ekonominių sprendimu priėmime ir turi prisiimti atsakomybę. Norime matyti ne deklaratyvią, bet tikrą profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų partnerystę, kad abi pusės galėtų dalytis atpildu už sėkmę. Profesinių sąjungų judėjimas turi sustiprėti, būti solidarus ir vieningas.

Nacionalinių vyriausybių gebėjimas reguliuoti ekonomiką užtikrinant jos augimą ir darbo vietų kūrimą praeityje buvo perdėtos. Individo ir verslininkiškos iniciatyvos svarba kuriant gerovę buvo nepakankamai įvertinti. Rinkos trūkumai buvo nepakankamai išryškinti, o stipriosios vietos pervertintos. Mes pritariame rinkos ekonomikai. Tačiau rinka nėra vertybė pati savaime. Rinka yra instrumentas, kuris turi tarnauti visuomenei ir kurio galimybės geriausiai gali būti panaudojamos, kada patys piliečiai, veikdami per demokratines pilietines ir politines institucijas, kartu prisiima atsakomybę už kuo efektyvesnį rinkos jėgų panaudojimą. Socialdemokratai siekia pusiausvyros tarp valstybė ir rinkos.

Svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas didžiausios mūsų vertybės - žmogaus - galimybių ir sugebėjimų (intelektualaus kapitalo) vystymui,ypatingai švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. Žmonijos potencialo augimas ir jo panaudojimas yra galimas tik užtikrinus moterims ir vyrams visapusišką lygybę ir visuotiną jų integravimąsi visuomenėje.

Valstybinės išlaidos, kaip nacionalinių pajamų proporcija, daugiau ar mažiau pasiekė priimtinumo ribą, kurią peržengus "apmokestink ir išleisk" principu tvarkomi valstybės finansai tampa neefektyvūs. Šie apribojimai verčia radikaliai modernizuoti valstybinį sektorių ir pertvarkyti visuomenines paslaugas, kad išlaidos duotų geresnių rezultatų. Valstybinis sektorius turi išties tarnauti piliečiui: mes nedvejodami reikalaujame jo veiksmingumo, konkurencijos ir kokybės.

Konkurencija gali būti nukreipta tarnauti visuomenės tikslams neprarandant ekonomikos efektyvumo, jei sukuriamas pagrindas kapitalo interesams kontroliuoti. Vakarų industrinėse visuomenėse tai gali būti pasiekiama vyriausybės įgyvendinamomis reguliavimo priemonėmis, subalansuojančia profesinių sąjungų veikla, sprendimų priėmimo decentralizacija, ir visuomenės sutarimu (konsensusu) dėl esminių reformų, kuris pasiekiamas įtraukiant profesines sąjungas ir kitus naujus visuomeninius judėjimus.

Visą gyvenimą dirbti vieną darbą - tai praeities dalykas. Mes turime pritaikyti augančius poreikius prie lankstumo - ir tuo pat metu išlaikyti minimalų socialinį gyvenimo lygį, padėti šeimoms susidoroti su pokyčiais ir atverti naujas galimybes tiems, kurie nesugeba suspėti. Socialinės apsaugos sistemas reikia priderinti prie pasikeitusių būsimos gyvenimo trukmės, šeimos sandaros ir moterų vaidmens.

Jaustis saugiai gatvėje ar namuose, mieste ar kaime, yra pilietinė žmogaus teisė.Užkirsti kelią nusikalstamumui yra gyvybiškai svarbus politinis klausimas. Politika, kuri skatina bendruomenės dvasią ir kartu kiekvieno asmens atsakomybę, kuri užtikrina kiekvienam visuomenės nariui galimybę į geresnį gyvenimą, kartu sukuria sąlygas žmogaus saugumui. Mes turime rasti būdų kovoti su ypač sunkiomis nusikalstamumo, socialinio susiskaldymo ir narkomanijos problemomis. Pagrindiniu rūpesčiu lieka skurdas, ypač vaikus auginančiose šeimose. Reikia imtis konkrečių priemonių padėti tiems žmonėms, kuriems iškyla didžiausia išstūmimo iš visuomenės ir socialinės atskirties grėsmė

Susiduriame su vis didėjančiu uždaviniu - suderinti aplinkos apsaugos atsakomybę ateities kartoms su ekonomine gerove plačiajai visuomenei. Spartėjanti ekonominė, technologinė ir socialinė pažanga suteikia daug naujų galimybių. Moderniausios technologijos naudoja mažiausiai išteklių, atveria naujas rinkas ir kuria naujas darbo vietas. Turime sujungti aplinkos apsaugos siekius su socialine pažanga.

Kaip niekad sparčios globalizacijos ir mokslinių pokyčių pasaulyje turime sukurti reikiamas sąlygas, kuriomis egzistuojančios įmonės galėtų klestėti ir prisitaikyti, o naujos galėtų būti steigiamos ir stiprinamos. Naujosios technologijos sparčiai keičia darbo pobūdį ir perkelia gamybos organizavimą į tarptautinį lygmenį. Viena ranka jos užbraukia kai kurių įmonių įgūdžius ir patirtį, kita ranka jos atveria naujas verslo ir profesines galimybes. Svarbiausia modernizavimo užduotis - investuoti žmogiškąjį kapitalą: priderinti individą ir įmones prie žiniomis grindžiamos ateities ekonomikos.

Mus vienija bendras likimas suvienytoje Europoje. Susiduriame su tais pačiais uždaviniais - skatinti užimtumą ir klestėjimą, sudaryti galimybes kiekvienam asmeniui įgyvendinti savo unikalų potencialą, kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu, suderinti materialinę pažangą su aplinkos apsauga ir mūsų atsakomybe ateities kartoms, kovoti su bendromis problemomis, keliančiomis grėsmę visuomenės sanglaudai, kaip antai nusikaltimais ir narkotikais, padaryti Europą veiksmingesne jėga kovojant už gėrį pasaulyje. Remdamiesi tais pačiais principais mes žvelgiame į šiandienos Europos pagrindinių socialdemokratinių partijų programines nuostatas ir kartu renkamės taip vadinamą "trečiąjį kelią". Mūsų kelias - kai atvira konkurencinė ir auganti ekonomika sujungiama kartu su teisinga, dora ir humaniška visuomene.